Žodynai

Latvių žodynas

Čia bus kalbama apie mūsų kaimynų , taip pat labai įdomią kalbą – latvių kalbą. Latvių kalba priklauso baltų kalbos grupei. Ši kalba priklauso indoeuropiečių kalbos šeimų grupei. Ši kalba iš visų mūsų turimų didžiausių trijulės baltų kalbos grupės kalbų (t. y. lietuvių, latvių, prūsų ) yra stipriai pažengusi modernumo link, nors dabar kalbama, jog ji yra moderniausia iš čia išvardintų kalbų. Ši kalba yra toliausiai ir giliausiai nuo prokalbės nutolusi ir jų grupės kalba. Latvių kalba susiformavo keturioliktajame amžiuje. Mokslininkų, bei filosofų ir kalbininkų plačiai manoma, jog ši kalba formavosi iš latgalių kalbėjimo ir kalbos pagrindu, bei pačių paprasčiausių taisyklių, kuomet jie išplito ir įleido savo šaknis į pietų Livoniją. Ši kalba garsėja tuo, kad ji turi tris tarmes, t. y. latvių kalbos tarmės yra trys : lyviškoji, aukštaičių (latgalių) ir vidurinioji tarmės. Pirmoji Lyviškoji tarmė dar skirstoma į Vidžemės ir Kuršo rūšis.

  • Lyviškoji tarmė

Pirmoji latvių kalbos lyviškoji tarmė yra daugiau paveikta finiškojo substrato negu latvių kalba kitose Latvijos dalyse. Ši tarmė susidarė iš latvių ir lyvių kalbų substrato, latviams asimiliavus čia gyvenusius lyvius. Šioje tarmėje gali beveik ir nebūti, nors kartais tiesiog ir  nėra giminės kategorijos, yra dvi priegaidės. Kuršo patarmėje trumpi balsiai žodžių galūnėse išmetami, o ilgi balsiai – sutrumpinami. Dėl migracijos ir bendrinės kalbos įtakos ši tarmė po truputi linksta link išnykimo ribos.

  • Vidurinioji tarmė

Vidurinioji tarmė tapo latvių bendrinės kalbos pagrindu). Viduriniosios tarmės kuršiškosios patarmės yra archajiškesnės , kadangi kuršiškuose skoliniuose ir vietovardžiuose išlikę dvigarsiai an, en, in, un, įvairesnės veiksmažodžio formos ir kt ir dar kažkas panašaus.

  • Aukštaičių, dar geriau žinoma kaip (latgalių)

Aukštaičių- latgalių tarmė yra skirstoma į giliąsias ir negiliąsias patarmių grupes.

– svarbiausios ypatybės yra šios: 1. platieji balsiai e, ē virtę a, ā ; siaurasis ē yra virtęs plačiuoju ē arba ie; a kai kur virtęs o ā virtęs ō arba uo,  ī virtęs ei ,ū yra virtęs yu, eu, ou. Kietųjų ir minkštųjų priebalsių priešprieša.

Kaip supratote ši kalba yra labai panaši į lietuvių kalbą. Latvių žodynas atitinka lietuvių žodyna, tačiau kaip kurie žodžiais skirtiasi. Latvių žodynas turi šiek tiek mažiau gausos, nei lietuvių žodynas.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *